Lietuvos bankas skelbia išankstinius 2025 m. trečiojo ketvirčio tiesioginių investicijų (TI) duomenis. Naujausi paskelbti duomenys rodo, kad:
tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje 2025 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 2 kartus ir sudarė 1,9 mlrd. Eur (žr. 1 pav.). Šį pokytį lėmė skolos priemonių (1 mlrd. Eur) srautas šalyje. Didžiausi srautai į Lietuvą fiksuoti iš Jungtinės Karalystės (1,5 mlrd. Eur), Švedijos (222,1 mln. Eur), Latvijos (139,6 mln. Eur) ir Liuksemburgo (136,9 mln. Eur), o neigiami srautai – iš Nyderlandų (543,5 mln. Eur) ir Lenkijos (178,5 mln. Eur). Pagal ekonominės veiklos rūšis išsiskyrė padidėjusios investicijos į apdirbamosios gamybos (1,3 mlrd. Eur) bei finansinės ir draudimo (475,2 mln. Eur) veiklų įmones, o sumažėjusios – į profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmones (189,7 mln. Eur);
tui pižamatenkančios nerezidentams2025 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 9 proc. ir sudarė 1,1 mlrd. Eur. Didžioji TUI pajamų dalis buvo reinvestuota (855,7 mln. Eur) (žr. 2 pav.) – daugiausia jų uždirbo Švedijos (164,1 mln. Eur) ir Estijos (130,9 mln. Eur) investuotojai. Pagal ekonominės veiklos rūšis didžiausias pajamas gavo finansinės ir draudimo veiklos įmonės (331,2 mln. Eur);
sukauptosios TUI Lietuvoje per metus padidėjo 9,2 proc. ir 2025 m. rugsėjo 30 d. sudarė 42,9 mlrd. Eur, arba 51,9 proc. bendrojo vidaus produkto. Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 14 819 Eur TUI (2024 m. rugsėjo 30 d. – 13 579 Eur). Lietuvoje daugiausia investavo Vokietijos (5,6 mlrd. Eur), Nyderlandų (5 mlrd. Eur), Estijos (4 mlrd. Eur), Jungtinės Karalystės (4 mlrd. Eur) ir Švedijos (3,9 mlrd. Eur) investuotojai (žr. 3 pav.). Daugiausia TUI (15,1 mlrd. Eur) pritraukė finansinės ir draudimo veiklos įmonės – jose investicijos per metus padidėjo 11,1 proc.;
Lietuvos TI srautas užsienyje apžvelgiamu laikotarpiu sudarė 1,4 mlrd. Eur. Jį lėmė Lietuvos rezidentų investicijos į nuosavybės priemones užsienyje (1,5 mlrd. Eur) (žr. 4 pav.). Didžiausi investicijų srautai fiksuoti JAV (1,5 mlrd. Eur) ir Prancūzijoje (33,3 mln. Eur), o didžiausi neigiami – Lenkijoje (62,4 mln. Eur). Pagal ekonominės veiklos rūšis išsiskyrė padidėjusios investicijos į finansinės ir draudimo veiklos įmones (1,5 mlrd. Eur), o sumažėjusios – į administracinės ir aptarnavimo veiklos įmones (60,7 mln. Eur);
TI pajamosLietuvos investuotojų uždirbtos užsienyje 2025 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumenko 37,4 proc. ir sudarė 64,8 mln. Eur. Pokytį lėmė sumažėjusios reinvesticijas (24,9 mln. Eur) (žr. 5 pav.). Daugiausia pajamų gauta iš investicijų Latvijoje (52,8 mln. Eur) ir Vokietijoje (11,1 mln. Eur), o pagal ekonominės veiklos rūšis – iš didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklos įmonių (45 mln. Eur);
Lietuvos sukauptosios TI užsienyje 2025 m. rugsėjo 30 d. sudarė 13,1 mlrd. Eur, iš jų – į Europos Sąjungos valstybes nares sudarė 47,6 proc. Svarbiausios Lietuvos TI užsienyje kryptys yra JAV (6,2 mlrd. Eur), Latvija (2,3 mlrd. Eur) ir Estija (1,2 mlrd. Eur) – atitinkamai 47,3, 17,9 ir 8,8 proc. visų Lietuvos TI užsienyje (žr. 6 pav.). Didžiausia Lietuvos sukauptųjų TI užsienyje dalis teko profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonėms (47,9 %, arba 6,3 mlrd. Eur).
Išsamūs TI duomenys pateikiami Lietuvos banko interneto svetainės Išorės sektoriaus statistikos skiltyje.
Pasinaudokite priemone Mano duomenų rinkiniai. Susikurkite duomenų rinkinius, jie bus išsaugoti jūsų paskyroje, o duomenys automatiškai atsinaujins, kai tik bus paskelbti.
Pranešimo pdf versija (103 KB atsisiuntimo piktograma)
