Skyrybos be mediacijos galimos, tačiau pirmiausia reikia atskirti tris skirtingus dalykus: santuokos nutraukimą pas notarą, santuokos nutraukimą teisme ir privalomąją mediaciją.

Jeigu sutuoktiniai visiškai susitaria ir jų situacija atitinka įstatyme nustatytas notarinės procedūros sąlygas, santuoka nutraukiama pas notarą, o privalomoji mediacija nėra šios procedūros etapas.

Jeigu notarinės procedūros sąlygos netenkinamos, tačiau sutuoktiniai gali nutraukti santuoką bendru sutikimu teisme, taikoma teisminė procedūra. Vien tai, kad byla nagrinėjama teisme, dar nereiškia, kad prieš ją visada būtina privalomoji mediacija.

Jeigu tarp sutuoktinių yra šeimos ginčas, kurį reikia spręsti teisme ginčo teisena, tuomet paprastai tampa aktuali privalomoji mediacija, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.

Turinys:

Skyrybos pas notarą: kada teismo ir mediacijos nereikia?

Santuokos nutraukimui bendru sutikimu pirmiausia turi būti tenkinamos bendrosios sąlygos:

nuo santuokos sudarymo turi būti praėję daugiau kaip vieneri metai;
sutuoktiniai turi būti sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių;
abu sutuoktiniai turi būti visiškai veiksnūs šioje srityje.

Kad santuoka būtų nutraukiama būtent notarine tvarka, papildomai būtina, kad sutuoktiniai:

neturėtų bendrų nepilnamečių vaikų;
daugiau kaip vienerius metus nevestų bendro ūkio;
daugiau kaip vienerius metus negyventų santuokinio gyvenimo.

Kai visos šios sąlygos tenkinamos, santuokos nutraukimo klausimas priklauso notaro kompetencijai.

Tokiu atveju nereikia pirmiausia kreiptis į teismą ar atlikti privalomosios mediacijos vien tam, kad būtų galima nutraukti santuoką pas notarą.

Skyrybos teisme: kada reikia kreiptis ne į notarą?

Teismas ir notaras nėra dvi lygiavertės institucijos, iš kurių sutuoktiniai gali laisvai pasirinkti patogesnę.

Jeigu sutuoktiniai bendru sutikimu nori nutraukti santuoką, tačiau jų situacija neatitinka papildomų notarinei procedūrai nustatytų sąlygų, reikia vertinti santuokos nutraukimą teisme.

Aiškiausias pavyzdys – bendri nepilnamečiai vaikai. Tokiu atveju santuoka pas notarą nenutraukiama.

Teisminė procedūra taip pat aktuali tais atvejais, kai pagal konkrečias aplinkybes santuokos nutraukimo klausimas nepriklauso notaro kompetencijai arba tarp sutuoktinių egzistuoja ginčas, kurį turi išspręsti teismas.

Ar skyrybos teisme automatiškai reiškia privalomą mediaciją?

Ne. Tai vienas svarbiausių skirtumų.

Teismas savaime nereiškia mediacijos. Privalomosios mediacijos poreikis siejamas su šeimos ginču, o ne vien su tuo, kad santuokos nutraukimo dokumentai pateikiami teismui.

Pavyzdžiui, sutuoktiniai gali turėti bendrų nepilnamečių vaikų ir dėl to negalėti skirtis pas notarą, tačiau visiškai sutarti dėl santuokos nutraukimo ir jo pasekmių.

Jeigu jie yra susitarę dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos ir kitų būtinų klausimų bei santuoką nutraukia bendru sutikimu, vien vaikų buvimas savaime nereiškia, kad prieš kreipiantis į teismą privaloma mediacija.

Kada prieš teismą reikalinga privalomoji mediacija?

Privalomoji mediacija aktuali tada, kai tarp šalių yra šeimos ginčas, kurį ketinama spręsti teisme ginčo teisena.

paties santuokos nutraukimo;
bendro turto padalijimo;
vaiko gyvenamosios vietos;
vaiko išlaikymo;
bendravimo su vaiku tvarkos;
kitų šeimos teisinių santykių.

Tokiais atvejais prieš kreipiantis į teismą paprastai taikoma privalomoji mediacija, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, kai ji netaikoma.

Bendras sutikimas + notaro kompetencija → notaras, be privalomosios mediacijos.
Bendras sutikimas + teismo kompetencija → teismas, tačiau privalomoji mediacija vien dėl teisminės procedūros savaime neatsiranda.
Šeimos ginčas → teismas, o prieš ginčo nagrinėjimą paprastai aktuali privalomoji mediacija.

Ką daro notaras, o ką – teismas?

Notaras ginčo nesprendžia.

Notarinė santuokos nutraukimo procedūra galima tada, kai sutuoktiniai yra pasiekę įstatymo reikalaujamą susitarimą ir tenkinamos kitos privalomos sąlygos. Notaras patikrina, ar konkreti situacija atitinka notarinės procedūros reikalavimus, ir atlieka įstatyme nustatytus notarinius veiksmus.

Teismas gali spręsti ginčą.

Jeigu sutuoktiniai nesutaria dėl klausimo, kurį būtina išspręsti nutraukiant santuoką, teismas gali išnagrinėti šalių reikalavimus ir priimti joms privalomą sprendimą.

Tačiau teismas naudojamas ir tais atvejais, kai ginčo nėra, bet pagal įstatymą konkreti santuoka negali būti nutraukta notarine tvarka.

Ką daro mediatorius?

Mediatorius neatlieka nei notaro, nei teismo funkcijos. Jo paskirtis – padėti ginčo šalims pačioms ieškoti abiem priimtino sprendimo.

Mediatorius nenutraukia santuokos ir nepriima šalims privalomo sprendimo dėl to, kam turi atitekti turtas ar su kuo turi gyventi vaikas.

Todėl mediaciją reikėtų vertinti kaip ginčo sprendimo būdą, o ne kaip atskirą skyrybų instituciją.

Kas nutinka, jeigu sutuoktiniai pas notarą nesutaria dėl turto?

Vien to, kad abu sutuoktiniai nori skirtis, nepakanka, jeigu nėra susitarimo dėl būtinų santuokos nutraukimo pasekmių.

Pavyzdžiui, sutuoktiniai gali abu norėti nutraukti santuoką, tačiau nesutarti, kam atiteks bendras būstas arba kokio dydžio kompensacija turi būti sumokėta.

Notaras negali nuspręsti, kuris sutuoktinis teisus, ir pats padalyti ginčijamo turto.

Sutuoktiniai gali bandyti pasiekti susitarimą savarankiškai, pasitelkti teisininkus arba savanoriškai naudotis mediacija. Jeigu susitarti nepavyksta ir ginčą reikia perduoti teismui, tuomet vertinama ir tai, ar prieš teisminį ginčo nagrinėjimą turi būti inicijuota privalomoji mediacija.

Ar privalomoji mediacija reiškia, kad būtina susitarti?

Ne. Privalomoji mediacija nesuteikia mediatoriui teisės priimti sprendimo vietoje sutuoktinių ir nereiškia, kad šalys privalo bet kokia kaina pasiekti kompromisą.

Jeigu ginčo taikiai išspręsti nepavyksta, jis gali būti nagrinėjamas teisme, laikantis privalomajai mediacijai ir kreipimuisi į teismą nustatytų reikalavimų.

Taip pat įstatymas numato atvejus, kai privalomoji mediacija netaikoma, todėl kiekvieną ginčo situaciją reikia vertinti individualiai.

Ar galima pasirinkti teismą vietoje notaro?

Ne vien dėl to, kad teismas sutuoktiniams atrodo patogesnis.

Notaro ir teismo kompetencija santuokos nutraukimo bylose nėra vien sutuoktinių pasirinkimo klausimas.

Jeigu konkreti situacija atitinka įstatyme nustatytas notarinio santuokos nutraukimo sąlygas, santuokos nutraukimo klausimas sprendžiamas notarine tvarka.

Jeigu notarinės sąlygos netenkinamos, vertinama atitinkama teisminė santuokos nutraukimo procedūra.

Todėl prieš rengiant dokumentus svarbu pirmiausia teisingai nustatyti ne kuri institucija atrodo patogesnė, o kuri institucija pagal įstatymą turi kompetenciją konkrečiu atveju.

Kaip greitai nustatyti: notaras, teismas ar mediacija?

Praktiškai galima vadovautis tokia seka.

Ar abu sutuoktiniai sutaria dėl skyrybų ir visų būtinų pasekmių?

Jeigu ne, yra ginčas. Reikia vertinti teisminę procedūrą ir privalomosios mediacijos taikymą.

Jeigu abu sutaria – ar tenkinamos visos notarinės procedūros sąlygos?

Jeigu taip, santuoka nutraukiama notarine tvarka ir privalomoji mediacija nėra šios procedūros etapas.

Jeigu abu sutaria, bet notarinės sąlygos netenkinamos – ar santuoka nutraukiama bendru sutikimu teisme?

Tokiu atveju taikoma teisminė procedūra, tačiau vien kreipimasis į teismą savaime nereiškia privalomosios mediacijos.

Jeigu yra šeimos ginčas, kurį turi išspręsti teismas – ar jam taikoma privalomoji mediacija?

Tokiu atveju mediacijos reikalavimą reikia įvertinti prieš kreipiantis į teismą, kartu patikrinant įstatyme nustatytas išimtis.

Trumpai: notaras tvirtina susitarimu pagrįstą santuokos nutraukimą, kai tenkinamos notarinės sąlygos; teismas nagrinėja jam pagal įstatymą priskirtus santuokos nutraukimo klausimus ir gali spręsti ginčus; mediatorius padeda šalims bandyti ginčą išspręsti taikiai.

Teisingai nustačius, kuri iš šių procedūrų taikoma konkrečioje situacijoje, galima išvengti nereikalingos mediacijos arba dokumentų pateikimo institucijai, kuri neturi kompetencijos nutraukti konkrečios santuokos.