Nuo 2024 m. pradžios Lietuvos gyventojai refinansavo arba persiderėjo dėl beveik trečdalio būsto paskolų portfelio, o pastaruoju metu vis dažniau rinkosi ir fiksuotąsias palūkanų normas.
„Refinansavimas tapo realiai veikiančiu įrankiu, padedančiu gyventojams ilgainiui sutaupyti reikšmingas sumas. Jis taip pat stiprina konkurenciją tarp kredito davėjų ir kuria tiesioginę naudą vartotojams. Kartu didėjantis susidomėjimas fiksuotosiomis palūkanomis rodo, kad žmonės vis daugiau dėmesio skiria ilgalaikiam finansiniam stabilumui“, – sako Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorė Nijolė Valinskytė.
Paskolų sąlygas pasigerinę gyventojai sutaupys daugiau nei 250 mln. eurų
Lietuvos bankas reguliavimo pakeitimus, sudarančius gyventojams galimybę būsto paskolas refinansuoti paprasčiau ir daugeliu atvejų be papildomų išlaidų, inicijavo 2024 m. pradžioje, nauja tvarka įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d.
Nuo 2024 m. pradžios dėl būsto paskolų sąlygas pasigerino daugiau nei 45 tūkst. gyventojų. Persitartų ir refinansuotų paskolų vertė siekia daugiau nei 4 mlrd. Eur – apie 30 proc. viso būsto paskolų portfelio. Skaičiuojama, kad paskolų sąlygas pasigerinę gyventojai per visą paskolos laikotarpį kartu sutaupys daugiau nei 250 mln. Eur.
Nuo praėjusių metų vasario mėn. refinansuota daugiau kaip 2,7 tūkst. būsto paskolų. Jas refinansavę gyventojai paskolų maržas vidutiniškai susimažino 0,42 proc. punkto ir per visą paskolos laikotarpį sutaupys vidutiniškai apie 7 tūkst. Eur.
Dar dėl maždaug 32 tūkst. būsto paskolų sutarčių gyventojai persitarė su esamais kredito davėjais. Persiderėję dėl paskolos sąlygų, jie paskolų maržas vidutiniškai susimažino 0,33 proc. punkto ir per paskolos laikotarpį sutaupys iki 4 tūkst. Eur.
Fiksuotosiomis palūkanomis suteikiama apie 10 proc. naujų būsto paskolų
Pastaruoju metu rinkoje sustiprėjo lūkesčiai dėl Europos Centrinio Banko palūkanų normų augimo, todėl padidėjo EURIBOR norma ir su ja susijusios būsto paskolų palūkanų normos. Ateities sandoriai signalizuoja, kad EURIBOR norma gali dar padidėti.
Nuo kovo pradžios 6 mėn. EURIBOR Lietuvoje padidėjo jau beveik 0,5 proc. punkto. Darant prielaidą, kad tiek pat kyla būsto paskolos palūkanų normos, imant vidutinę 130 tūkst. Eur būsto paskolą 25 metų laikotarpiui, tai reikštų apie 34 Eur didesnę mėnesio įmoką.
Tokios rinkos sąlygos skatina gyventojus dažniau rinktis ilgesniam laikotarpiui fiksuotąsias palūkanų normas – jos leidžia apsisaugoti nuo galimo įmokų didėjimo ateityje.
2025 m. pradžioje naujų paskolų su fiksuotosiomis palūkanų normomis dalis sudarė vidutiniškai 1,5, o šių metų pirmąjį ketvirtį ji jau siekė 10 proc.
Daugėja būsto paskolas teikiančių rinkos dalyvių
Lietuvoje būsto paskolas šiuo metu teikia devyni bankai ir užsienio bankų filialai bei kredito unijos. Vienas didžiausių pastarojo meto pokyčių – į būsto kreditavimo rinką įžengusi Revolut grupė. Supaprastinus refinansavimo procesą, aktyviau į būsto kreditavimo veiklą įsitraukė ir esami mažesni rinkos dalyviai.
Didesnė konkurencija lemia geresnes sąlygas klientams, ypač tiems, kurie lygina skirtingų kredito davėjų pasiūlymus ir derasi dėl paskolos sąlygų.
Vidutinė būsto paskolų marža, 2020 m. viduryje siekusi 2,4 proc., sumažėjo daugiau kaip trečdaliu ir jau ilgiau kaip metus svyruoja apie 1,5 proc.
Refinansavimo tvarkos pakeitimai neturėjo didelės įtakos naujų būsto paskolų maržoms – jos pernai stabilizavosi ir reikšmingai nebemažėjo.
Daugiau apie Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos tendencijas ir perspektyvas bus galima sužinoti Finansinio stabilumo apžvalgos pristatymo metu. Jis Lietuvos banke vyks birželio 2 d. 11 val.
__________________
Informacijos apie refinansavimą ir refinansavimą supaprastinta tvarka rasite čia, o apie kintamųjų ir fiksuotųjų palūkanų skirtumus bei pasirinkimo kriterijus – čia.
