Naujausia visoje euro zonoje atliekama apklausa parodė, kad palankumas eurui Lietuvoje 2025 m. šoktelėjo. Kodėl pastaruosius 10 m. taip nuosekliai kylame į viršų ir aplenkėme beveik du trečdalius visų euro zonos šalių?
Komentuoja dr. Linas JurkšasLietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas ir Vilniaus universiteto docentas.
2025 m. pabaigoje vykdytos Eurobarometro apklausos rezultatai atskleidė, kad 3 iš 4 Lietuvos gyventojų mano, jog euras yra naudingas Lietuvai. Ši dalis per pusmetį ūgtelėjo 3 proc. punktais – iki 74 proc., o tai yra didžiausias pagerėjimas visoje euro zonoje (kartu su Prancūzija ir Graikija). Eurobarometro apklausa yra periodiškai vykdoma pasitelkiant tą pačią metodiką visose euro zonos šalyse, todėl leidžia objektyviai palyginti skirtingų šalių duomenis.
Įdomu, kad dar prieš 8 m. buvome didžiausi euroskeptikai. Po euro įvedimo 2015 m. palankumas eurui kelis metus iš eilės netgi smuko – tai buvo susiję su išplitusiu pasipiktinimu dėl tam tikrų prekių ir paslaugų kainų išaugimo bei lėto euro zonos ekonomikų atsigavimo po įvykusių finansinių krizių (žr. pav. toliau). Palankumo eurui sumažėjimo tendenciją po euro įvedimo patvirtina ir nuo 2023 m. euro zonai priklausanti Kroatija, kuri šiuo metu pasižymi žemiausiu (vos 38 %) ir vis dar krintančiu pasitikėjimu euru.
Palankiai vertinančių eurą apklaustųjų dalis Lietuvoje ir euro zonoje
Šaltiniai: Eurobarometro apklausos ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Tačiau nuo 2017 m. lietuvių pasitikėjimas euru daugiau nei padvigubėjo. Euro zonos mastu palankumas eurui nuo 2017 m. išaugo 6 proc. punktais, o Lietuvoje – net 38 proc. punktais. Tiesa, 2021 m. lietuvių pasitenkinimas euru kiek sumažėjo (tikėtina, dėl prasidėjusio kainų augimo šoko), bet vėliau palankumas eurui nuolat augo. O 2025 m. rudenį netgi aplenkėme euro zonos vidurkį.
Natūraliai kyla klausimas – kodėl stebime tokį ženklų lietuvių palankumo eurui augimą? Pats akivaizdžiausias euro privalumas gyventojams ir įmonėms – tai išnykęs poreikis keisti valiutą keliaujant ar prekiaujant. Įdomu tai, kad lietuviai pagal suvokimą, kad bendroji valiuta „padeda“ lyginant kainas skirtingose šalyse, pirmauja visoje euro zonoje.
Tačiau pastaraisiais metais išryškėjo dar vienas svarbus veiksnys – tai didesnis saugumo jausmas. Nors infliacija Lietuvoje paspartėjo 2022 m., lietuvių pasitikėjimas euru tais metais išaugo – tai, tikėtina, susiję su rusijos pradėtu karu Ukrainoje. Didelių sukrėtimų metu norisi būti kuo labiau integruotam su Vakarų Europos ir NATO sąjungininkėmis. Eurobarometro apklausa taip pat atskleidė, kad lietuviai pirmauja visoje euro zonoje pagal tai, kiek euro valiutos turėjimas mums padeda jaustis europiečiais.
Ne ką mažiau svarbus veiksnys gali būti ir lietuvių piniginių storėjimas. Po euro įvedimo 2015 m. iki dabar vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ Lietuvoje paaugo net 169 proc. Kainų augimas per tą patį laikotarpį siekė 57 proc. 2022 m. kainos laikinai pralenkė darbo užmokesčio augimą, tačiau tai buvo tik trumpalaikis realiųjų pajamų augimo stabtelėjimas. Pastaruosius kelis metus toliau stebimas smarkiai besiplečiantis teigiamas realiųjų pajamų „pleištas“ tarp darbo užmokesčio prieaugio ir infliacijos (žr. pav. toliau).
Sukauptas vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“ (neto) ir kainų prieaugis nuo 2015 m., procentais
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Eurostatas, Lietuvos banko skaičiavimai.
Ar šis palankumo eurui augimas dar gali tęstis? Tikėtina, kad taip: juk pagrindiniai du veiksniai greitu metu nedings. Lietuvos bankas prognozuoja, kad darbo užmokestis 2026–2028 m. kasmet ūgtels po 7–9 %, o kainos didės 2–3 kartus lėčiau. Taip pat būtų naivu tikėtis, kad kitais metais išnyks geopolitiniai neramumai. Tad visai realu, kad palankumas eurui gali toliau didėti ir ateinančiais metais.
